Perduodu praktinę patirtį Dotnuvos slaugos namams, kad senjorui būtų kuo geresnė jausena didelėje šeimoje

Dotnuvos slaugos namų direktorė IRENA STALIORIENĖ - profesiškai nerami siela, vis ieškanti ir ieškanti.

Tik pusantrų metų dirba slaugos namuose, bet jau pradėjusi kurti aiškią jaukių namų dvasią, didelės šeimos gerąją aurą. Kaip kuo labiau prijaukinti senjorą prie didesnės bendruomenės, kai žmogus jau palieka savo namus? Juk labai neramu, paliekant savąsias sienas. Kokiais keliais eiti dėl sėkmingos žmogaus adaptacijos slaugos namuose? Ką daryti, kad būsimam slaugos namų gyventojui būtų kuo greičiau ramu, gera, sustiprintas pasitikėjimas nauja aplinka?
Dar praėjusį tūkstantmetį 1993 m. pradėjusi vadovauti Prienų globos namams, keletą metų stebėjusi naujai atvykstančio į globos namus gyventi senjoro vidinę dramą, 1995-1996 m. sumaniau adaptacijos programą. Malonu, kad po keleto metų ji tapo reikalinga ir kitiems Lietuvos globos namams.
Ką patariau? Nepatingėkime būsimą gyventoją įtikinti atvykti gerokai anksčiau žvalgytuvėms : tepamato aplinką, pabendrauja su bendraamžiais, iššniukštinėja jam įdomius kasdienos dalykus. Tada jam nereikės nerti į nežinią nuo pirmos dienos, gyventi neramioje psichologinėje būsenoje. Slaugos ar globos namų vadovo misija – sudaryti puikų pirminį pojūtį būsimam gyventojui: nuoširdus išaiškinimas, tinkamas dialogas, laukimo ir pasitikimo minutės, pirmieji padrąsinimai didesnėje erdvėje, visos informacijos suteikimas ir t.t. O svarbiausia senjorystėje keičiančiam gyvenamąją vietą, tiesiog gyvenimą – saugos ir pasitikėjimo pojūčio sukūrimas iškart. Apie tokius praktinius dalykus diskutavome su direktore IRENA, kartu kalbindamos ir drąsindamos būsimą gyventoją p. Eugenijų, vietinį dotnuvietį. Jį dėl COVID 19 situacijos direktorė priėmė žvalgytuvėms kol kas tik slaugos namų teritorijoje. Abi kūrėme jam pasitikėjimo atmosferą, aš aktyviai bendravau, rodydama praktinės tikslinės komunikacijos pavyzdį.
Angelė Bajorienė , VšĮ Tarptautinės socialinės akademijos direktorė